Šiuolaikinis žmogus net ir kasdieniame gyvenime gali susidurti su daugiau nei 300 kirmėlių sukeltų ligų, o bendra parazitinių infekcijų dalis visame pasaulyje viršija 75 proc. Netgi laikydamiesi buitinės higienos taisyklių ir vengdami akivaizdžių pavojų – žalios mėsos ir kiaušinių, vandens iš nepatikrintų šaltinių – galime užsikrėsti helmintais. Patekę į organizmą, jie greitai dauginasi, išskirdami toksiškas atliekas, paveikdamos žarnyną, o dažnai – kepenis, raumenis, plaučius ir kitus organus.
Helmintai pavojingi, nes „pažeidžia“ imuninės ir kitų sistemų veiklą, pasisavina žmogui gyvybiškai svarbius mikro- ir makroelementus bei slopina žarnyno florą. Kūnas tampa labai pažeidžiamas infekcijų, uždegimų, paūmėja lėtinės ligos. Todėl, kai tik įtariate, turite kovoti su helminto užkrėtimu.
Žmogaus organizme gali būti įvairių helmintų formų, skiriasi ir jų požymiai (simptomai). Dažniausiai organizmą veikia:
- su apvaliosiomis kirmėlėmis susiję nematodai yra enterobiazę sukeliančios kirmėlės, apvaliosios kirmėlės, trichinelės, viščiukai ir kt.;
- plokščiosios (kaspintinės) cestodinės kirmėlės – echinokokai, visų rūšių kaspinuočiai;
- trematodai yra labai pavojingi sraigės, kurių atliekos yra nuodingos (kaip ir nematodų), o patys sukelia šistomioze, opisthorchiazę ir kitas sunkias ligas, su kuriomis cheminiai vaistai ne visada gali susidoroti.
Pirmosios dvi kirmėlių grupės sukelia vyraujančias žarnyno ligas, trečiosios gali išprovokuoti išorines. Pavyzdžiui, opisthorchiazę sukelia tulžies latakuose gyvenantys trematodai. Todėl helmintų išprovokuotos ligos pasireiškia itin plačiais simptomais.
Pagrindiniai helminto užkrėtimo simptomai
Į organizmą prasiskverbę helmintai dauginasi, o organizme vienu metu būna įvairios jų formos – cistos, lervos, suaugėliai. Vaistinės vaistai juos veikia selektyviai ir nesuteikia visapusiško poveikio. Todėl kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo mažesnis pavojus pakenkti organizmui.
Pirmasis didelio masto invazijos požymis yra vėmimas, gausus seilėtekis ir skausmo priepuoliai, lokalizuoti pilvo ertmėje. Jie būdingi užsikrėtus apvaliosiomis kirmėlėmis, ankilinėmis kirmėlėmis, kaspinuočiais, difilobotrioze, trichocefaloze, strongiloidoze. Taip pat helmintai sukelia pykinimo priepuolius ryte, nevaldomą alkio jausmą arba, atvirkščiai, apetito pablogėjimą, nemotyvuotą potraukį saldumynams.
Pasireiškimus dažniausiai lydi nenormalios išmatos (vidurių užkietėjimas pakaitomis su viduriavimu), pilvo pūtimas ir vidurių pūtimas. Užsikrėtus Giardia, pasireiškia stiprus viduriavimas. Bent keli iš šių simptomų yra priežastis nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti žarnyno nepraeinamumo požymiai.
Kitas beveik visų rūšių kirminų infekcijos pasireiškimas yra odos bėrimas, panašus į dilgėlinę. Jų atsiradimas yra susijęs su reakcija į toksiškas kirminų atliekas. Atsižvelgdami į bėrimo vietą, gydytojai nustato diagnozę – užsikrėtimas ankilinėmis kirmėlėmis, schistosomomis ar kitais helmintais. Poodiniai gabalėliai rodo infekciją kiaulienos kaspinuočiais ir apvaliosiomis kirmėlėmis.
Kiti helminto pažeidimo organizme požymiai:
- apvaliąsias kirmėles, be minėtų simptomų, gali įtarti paroksizminis sausas kosulys (kaip sergant bronchitu), neryškus matymas, padidėję limfmazgiai;
- pinworms sukelia niežulį išangėje ir išoriniuose lytiniuose organuose, pablogėja naktį;
- infekcijos su schistosomomis, lamblia, trematodų požymiai - silpnumas, šaltkrėtis, karščiavimas, kraujas šlapime, skausmas kepenyse;
- ligą su toksoplazmoze, plaučių toksokarozę rodo regėjimo ir kalbos sutrikimas;
- ankilinės kirmėlės provokuoja kosulį, trichinelės ir echinokokai sukelia stiprų raumenų skausmą, kiaulienos kaspinuočiai sukelia koordinacijos sutrikimą, epilepsijos priepuolius ir kt.
Esant didelio masto arba „išplitusiai“ infekcijai, plaukai pradeda slinkti, nagai tampa trapūs ir sluoksniuojasi. Vaikai dėl mikroelementų trūkumo (juos pasisavina helmintai) ir apsinuodijimo toksiniais produktais patiria nervingumą, be priežasties ašarojimą, hiperaktyvumą, nesugebėjimą susikaupti.
Apie kirmėlių žalą organizmui rodo dažni peršalimai, mažakraujystė, lėtinių ligų paūmėjimas, užsitęsę galvos skausmai, nuolatinio nuovargio jausmas, irzlumas. Šie simptomai yra susiję su imuninės apsauginės funkcijos slopinimu kirminais ir, kaip ir kiti, reikalauja išsamios diagnozės.
Helmintozės diagnozė
Gydytojai naudoja keletą būdų, kaip nustatyti helmintų invazijas. Pagrindinis – bakterioskopija, išmatų analizė nugramdant prie įėjimo į išangę. Tai paprastas ir greitas metodas, tačiau juo aptinkami tik šalia išangės kiaušinėlius padėję helmintai. Pavyzdžiui, patinai nebus atskleisti gramdant, bet apskritai tai yra gana informatyvus būdas nustatyti enterobiazę.
Išmatų mikroskopija yra veiksmingesnė: aptinkamos Giardia cistos ir kitų helmintų kiaušinėliai (bet ne pinworms). Diagnozės tikslumui padidinti padeda tris kartus su vienos ar trijų dienų intervalu atliekama išmatų analizė arba sodrinimo technika, kurią taiko daugybė laboratorijų. Tačiau paprastųjų apvaliųjų kirmėlių atveju net tokia analizė yra neveiksminga. Jie daugiausia nusėda plonojoje žarnoje ir retai randami išmatose.
Veninio kraujo fermentinis imunologinis tyrimas leidžia nustatyti helmintus pagal antikūnus, kurių pagalba organizmas reaguoja į parazitus. Kiekvienai kirminų formai turi būti atliktas atskiras tyrimas. Aktyvių helmintų buvimą rodo tris keturis kartus didesnis nei normalus eozinofilų kiekis, o kontaktą su jais – dvigubai viršijantis leistiną ribą. Tokiais tyrimais nustatoma ekstraintestininė helmintozė, tačiau gydytojas turi turėti svarių priežasčių juos skirti.
Šiuolaikiniai diagnostikos metodai yra kompiuterinis ir biorezonansas. Tai leidžia nustatyti apie 20 rūšių kirminų. Taip pat taikoma Voll diagnostika ir kiti metodai. Tačiau negalime kalbėti apie 100% jų efektyvumą. Todėl geriausia išeitis – susikoncentruoti ties helmintozės gydymui ir ypač profilaktikai.
Antiparazitiniai kompleksai helmintozės profilaktikai ir gydymui
Neįmanoma 100% apsisaugoti nuo kirminų, o testai nesuteikia išsamaus vaizdo apie tai, kas vyksta. Todėl, norint nesusidurti su pavojingomis infekcijų ir ligų, kurias sukelia helmintai, apraiškomis, būtina atlikti terapijos kursą, kurio tikslas - pašalinti jų formas iš organizmo, kompensuoti jų daromą žalą ir atkurti sveikatą. Sukurta įvairių vaistų ir kompleksų nuo parazitų, kurių tikslas yra pašalinti, grąžinti organizmo funkcijas į normalią lygį be cheminiams vaistams būdingo narkotiko šoko.
Produktai, kuriuose gausu natūralių trauktinių, antiseptikų, mikro ir makroelementų, turi kumuliacinį poveikį, nesukeldami šalutinio poveikio. Vaistų vartojimas suteikia:
- valymas nuo daugiau nei 150 rūšių helmintų;
- imuniteto atstatymas, normali žarnyno mikroflora – kirmėlės nebegalės jame daugintis;
- papildyti mikroelementų atsargas - jų trūkumas išprovokuoja daugybę ligų, įskaitant piktybinius navikus ir cirozę;
- normalaus visų organų funkcionavimo atstatymas - sumažėja alergijų, mikozių, kandidozės apraiškos, pagerėja savijauta ir organizmo atsparumas neigiamiems aplinkos veiksniams.
Profilaktikai terapija turi būti atliekama du kartus per metus, vartojant visus komplekso vaistus du kartus per dieną, po vieną kapsulę. Standartinė vaistų nuo helminto kurso trukmė yra mažiausiai mėnuo. Tačiau galutinį vaistų vartojimo grafiką turėtų nustatyti tik specialistas.