Kokie kraujo tyrimai rodo parazitų buvimą?

Laboratorinis kraujo tyrimas parazitams nustatyti

Žmogaus kūne gana dažnai gyvena nekviesti „svečiai“ – helmintai ir įvairių tipų vienaląsčiai organizmai. Dauguma jų gyvena žarnyne, tačiau yra ir tokių, kurie nori būti lokalizuoti kepenyse, smegenyse ir kituose organuose, judėdami per kraujotakos sistemą.

Tokių „naujakurių“ išmatose aptikti neįmanoma. Norint juos nustatyti, reikia atlikti kraujo tyrimą dėl parazitų.

Šiuo metu buvo sukurti šie bandymų tipai:

  1. serologiniai tyrimai;
  2. fermentinis imunologinis tyrimas;
  3. hemoskenavimas – mikroskopija;

Patikimiausiu laikomas serologinis tyrimas – kraujo tyrimai dėl parazitų mėgintuvėlyje, kur nustatoma reakcija į antikūnus. Tokiu būdu galite nustatyti: giardiją, echinokoką, trichineliozę, askoridozę, opisthorchiazę, toksokariozę.

Kam reikia kreiptis medicininės pagalbos?

Kolonizuodami organizmą parazitai pradeda maitintis į jį patenkančiomis naudingosiomis medžiagomis, išeikvodami jo atsargas.

Šios sąlygos laikomos būdingais simptomais, rodančiais helmintų buvimą suaugusiesiems:

  • žarnyno problemos - pakaitomis viduriavimas ir vidurių užkietėjimas, mėšlungis, padidėjęs vidurių pūtimas;
  • geležies stokos anemija su normalia mityba;
  • būklė, primenanti intoksikaciją – raumenų skausmas, miego sutrikimai, bėrimai ant kūno;
  • naktinis dantų griežimas, kurį pastebi kiti;
  • nuovargis, letargija, silpnumas;
  • nesugebėjimas gauti pakankamai.

Negalavimą sukelia organizmo apsinuodijimas – intoksikaciją sukelia helmintų ir pūvančių individų atliekos, kurios ne visada gali natūraliai palikti savo buveinę. Fermentinis imunologinis tyrimas suaugusiems leidžia nustatyti parazitinius žymenis. Jos metu galima pamatyti tikslų specifinių imunoglobulinų ir antikūnų kiekį žmogaus organizme.

Be to, rekomenduojama atlikti PGR testą – polimero grandininę reakciją. Jis nustato tikslius helmintų tipus.

Paaukoti kraują reikia norint atpažinti parazitus, ne tik pajutus aukščiau aprašytus nemalonius simptomus. Suaugusiesiems, planuojant nėštumą, prieš skiepus ir baigus gydymą nuo helmintinių infekcijų, rekomenduojama pasitikrinti dėl parazitų, kad būtų galima stebėti situaciją.

Kokius tyrimus dėl parazitų reikia atlikti suaugusiems, sprendžia gydantis gydytojas. Brangu atlikti visus tyrimus iš eilės – jie mokami.

SEROLOGINIAI TYRIMAI

Jei pacientas blogai jaučiasi ir norima greitai nustatyti diagnozę, įtarus helminto infekciją skiriami serologiniai tyrimai.

Šie greiti metodai yra pagrįsti reakcijų tipais:

  • antigenas-antikūnas;
  • latekso agliutinacija;
  • imunofluorescencija;
  • netiesioginė hemagliutinacija.

Kraujas imamas iš venos, tuščiu skrandžiu, bet ne į švirkštą, o į atvirą mėgintuvėlį. Tyrimai atliekami in vitro, į biomedžiagą įvedant atitinkamus reagentus.

Kraujo ELISA yra serologinis tyrimas.

Rezultatų reikia laukti savaitę, tačiau latekso agliutinacijos testas trunka tik 2,5 valandos.

ELISA IMUNO TYRIMAS

Šis mėgintuvėlio tyrimas laikomas patikimiausiu. Tyrimo principai: imunologijos pagrindų panaudojimas, kurio metu antigenas susiejamas su specifiniais antikūnais. Vertinami du komponentai – fermentinė reakcija ir imuninis refleksas. Imuninė reakcija yra sudėtingas ląstelių junginių gyvavimo ciklas, kurio metu jungiasi antigenai ir antikūnai.

Antigenai yra struktūros, pernešančios informaciją apie ląsteles; jie yra individualūs kiekvienam asmeniui ir neturi kopijų.

Antigenai gali atpažinti svetimus imuninės sistemos ląstelių junginius. „Užkrėstos“ ląstelės paviršiuje susidaręs antigenas nesutampa su tuo, kas yra sveikoje. Kūnas bando sunaikinti naują antigeno formą, kuri nesutampa su jau atmintyje esančia molekule. Išbandžius šis procesas aiškiai matomas mėgintuvėlyje.

Kai aptinkamas „nepažįstamasis“, gaminamas antikūnas – molekulė, esanti kiekvienos imuninės ląstelės paviršiuje. Antikūnas perduoda informaciją ląstelės branduoliui, o tai paleidžia sudėtingą mechanizmą – nutrūksta ryšys su antigenu, ląstelė išsiskiria. Antikūnai žymimi simboliais – IgA, IgD, IgG, IgE ir IgM.

Kraujo mėginių ėmimas atliekamas pagal šį algoritmą:

  1. Analizė turi būti atliekama ryte - intervalas po paskutinio valgio turi būti bent 8 valandos;
  2. iš suaugusiųjų iš kubitalinės venos į švarų mėgintuvėlį laboratorijoje paimama iki 5 ml kraujo;
  3. Naujagimiams biomedžiaga surenkama iš placentos arba virkštelės.

Dieną prieš tyrimą turėtumėte nustoti gerti gazuotus gėrimus, alkoholį ir vartoti antibakterinius vaistus.

Analizė pateikiama lentelės forma:

  • neigiamas rezultatas – JgA, JgG ir JgM titrai neigiami – gale yra minuso ženklas (-);
  • yra imunitetas po infekcinio ar hipovakcinacijos – taip atsitinka, jei neseniai buvote gydomi – JgA ir JgM (-), JgG (+);
  • ūmus procesas – JgG ir JgA (-/+), JgM (+);
  • lėtinio proceso paūmėjimas – visi titrai yra teigiami;
  • lėtinė infekcija remisijos stadijoje – JgG ir JgA (+/-), JgM (-);
  • po atkūrimo lentelė turės vieną reikšmę - JgM titras yra neigiamas (-).

BENDRAS KRAUJO TYRIMAS

Bendras kraujo tyrimas iš piršto dūrio taip pat yra diagnozės tipas, rodantis enterobiazę. Kraujas duodamas taip pat, kaip ir įprasto tyrimo metu – geriausia nevalgius. Jei eozinofilų padaugėja virš 20%, galime daryti išvadą, kad organizme yra helmintų ir tęsti tyrimą.

Eozinofilai yra leukocitų augimo ląstelės, kraujo granulocitiniai leukocitai. Kūne jie yra atsakingi už pašalinių elementų aptikimą ir kovą su toksinais, kuriuos jie išskiria. Eozinofilai valo kraują ir apsaugo nuo patologinių gyvų audinių pažeidimų.

HEMOSKAENAVIMAS

Daugelis helmintų vystosi už žarnyno ribų ir per kraują migruoja po visą kūną. Kraujas paimamas iš piršto ant stiklelio ir po to dedamas po mikroskopu.

Tada kurį laiką laboratorijos technikai tiria, kokie pokyčiai vyksta šiame kraujo laše realiu laiku.

Jame galite rasti helmintų lervų ir „šnipinėti“ jų gyvybinę veiklą bei helminto vystymąsi iš lervos.

Patikimumas nėra toks didelis kaip ELISA - 97, 98% ir 90% - tačiau tinkamai surinkus biomedžiagą, galima nustatyti parazitų tipą, antikūnų gamybos lygį ir skirti specialius vaistus.

Vaistai nuo helmintozės turi daug šalutinių poveikių, todėl norint skirti specializuotus vaistus, itin svarbu nustatyti helmintų rūšį.

KRAUJO TYRIMAI PARAZITAMS – PRIVALUMAI IR MINUSAI

Gydytojas nustato, kokį tyrimą pasirinkti enterobiozei nustatyti.

Kraujo tyrimo privalumai:

  1. rinkdami išmatas galite nepasiekti gyvenimo ciklo laikotarpio, per kurį iš organizmo išsiskiria kirminų kiaušinėliai;
  2. Tyrimo rezultatai nepriklauso nuo žmogiškojo faktoriaus – laboranto kvalifikacijos;
  3. Įvertinama ne tik kokybinė organizmo būklė, bet ir užsikrėtimo lygis – nustatomas gaminamų antikūnų kiekis.

Helmintinės infekcijos įvertinimo naudojant kraujo tyrimus trūkumai:

  • mažesnis prieinamumas ir didelės bandymų kainos;
  • reikalinga speciali įranga;
  • Rezultatų reikia laukti iki 7 dienų.

Gavus siuntimą kraujo tyrimui dėl parazitų reikia pasidomėti, kaip tai vadinasi. Įtarus infekciją įvairių tipų helmintais, atliekami įvairūs tyrimai.